2013 m. rugsėjo 23 d., pirmadienis

Į trasą!

Jack Kerouac
"Kelyje"
Skaitai ir keliauji..Užgimsta noras širdelėj lėkti kartu su Dinu Moriarčiu ir Selu Peredaisu per Šiaurės Ameriką..
Lai plaukai plaikstos vėjyje,
Lai ritmingai gaudžia automobilio motoras,
Lai saulės spinduliai šokinėja ant priekinio automobilio stiklo,
Ir lai liejasi melodingai bliuzo ritmai iš radijo imtuvo..

Tai knyga iš serijos "Klasika". Nebandysiu kišti savo trigrašio. Man patiko ši knyga. Ir jei pasitaikys galimybė kada pamatyti filmą, pastatytą pagal šią knygą - būtinai pažiūrėsiu.

Citatos:
- "Išlipau iš automobilio. Buvome kalnuose: dieviškas saulėtekis, šaltas purpurinis oras, raudoni kalnai, smaragdinės pievos slėniuose, rasa ir besimainantys auksiniai debesys; ant žemės - starų olos, kaktusai, meskitai. Laikas buvo man sėsti už vairo." - 191 psl.
- "Aš įsivaizdavau, kaip į šitas nuotraukas kada nors žiūrės mūsų vaikai ir stebėsis, manydami, kad jų tėvai gyveno ramų, pavyzdingą, lyg nuotraukoje sustingusį gyvenimą; kad, atsikėlę rytą, jie išdidžiai ėjo gyvenimo keliu, ir niekad vaikai neįsivaizduos mūsų gyvenimo beprotybės, triukšmingo siautėjimo, tikrųjų mūsų naktų, jų pragaro, bejausmio, košmarų pilno kelio. Visa savo esme jis - tuštuma be galo ir be pradžios. Pasigailėjimo vertos nežinojimo formos." - 294 psl.
- "Staiga mintyse išvydau Diną, - baimę keliantį angelą, - degantį, virpantį džiaugsmu, neramiais tvinksniais artėjantį keliu link manęs, atūžiantį baisiu debesies greičiu, persekiojantį mane kaip Drobule Apsigaubęs Keleivis lygumoje, užgriūnantį mane. Mačiau virš laukų didžiulį beprotišką jo veidą, kaulėtą ir veržlų, su degančiomis akimis; mačiau jo sparnus; mačiau seną, išklerusį automobilį ir tūkstančius liepsningų kibirkščių, žyrančių iš jo, mačiau taką, kurį jis deginte degino kelyje. Jis net pratiesė savo kelią ir nušvilpė per javus, per miestus, griaudamas tiltus, džiovindamas upes. Įniršio uraganu skriejo jis į Vakarus. Supratau, kad Dinas vėl pašėlo." - 300 psl.
- "Taigi, kai Amerikoje leidžiasi saulė ir aš sėdžiu ant seno apgriuvusio upės molo, žiūrėdamas į ilgą ilgą dangų virš Naujojo Džersio, ir jaučiu, kaip vienu neįtikėtinai dideliu linkiu išsigaubia ta atšiauri žemė iki pat Vakarų Pakrantės, ir kaip bėga nesibaigiantis kelias, kaip jo neaprėpiamybėj svajoja žmonės, ir žinau, kad kaip tik dabar Ajovoj - žemėj, kur nešluostamos vaikų ašaros - verkia vaikai, ir kad šiąnakt nebus žvaigždžių, ir kad gal nežinot, jog Dievas yra Meškiukas Pūkuotukas? ir kad greit, blausų švitesį skleisdama, leisis virš prerijų Vakarė žvaigždė, pranašaujanti gilią naktį, kuri atneša palaimą žemei, suteikia tamsį upėms, apgaubia viršūnes, apklėsto paskutinįjį krantą, ir niekas niekas nežino, kas kam atsitiks, tik gūra seni apleisti skarmalai - aš galvoju apie Diną Moriartį, aš net galvoju apie Senąjį Diną Moriartį - tėvą, kurio taip ir neradom, - aš galvoju apie Diną Moriartį." - 357 - 358psl.


Daugiau info apie knygą:
Autorius: Jack Kerouac
Knygos pavadinimas: "Kelyje"
Originalus knygos pavadinimas: "On the road"
Puslapių skaičius: 358 
Leidėjas:Baltų lankų leidyba
Išleidimo metai:2004
Anotacija: "Jackas Kerouacas (1922 - 1969) dažnai vadinamas Amerikos bitnikų kartos Homeru, o jo romanas Kelyje - tos kartos odisėja. Tai buvo kultinė bitnikų ir hipių knyga, padariusi milžinišką poveikį ir literatūrai, ir gyvenimo būdui abiejose Atlanto pusėse. Ji propagavo laisvo, niekuo nesuvaržyto, neprisirišusio prie vietos ir daiktų, "tranzuojančio", žmogaus idėją. Knygos herojai visą laiką kelyje. Jie dumia iš Niujorko į San Franciską, iš Meksikos i Naująjį Orleaną, jie šėlsta, klausosi džiazo, mylisi, filosofuoja, ieško atsipalaidavimo, naujų pojūčių ir tiesos. Didžiausias jų troškimas - nebūti daiktų vergais ir patirti tikrą gyvenimo džiaugsmą."

Emilija, Pilaitė, už lango - debesuota diena, šalta.
Nuotaika: Marc Anthony - Vivir Mi Vida

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą