Knyga padalyta į 12 novelių. Nė viena neturi tęstinumo viena tarp kitos. Tai tiesiog siurrealistinės mažos istorijos, trapūs gyvenimo fragmentai, paguldyti ant popieriaus lapo. Kiekviena turi savo prasmę. Kiekviena istorija turi savo pasakojimo esmę. Tai nėra lengva knyga, kurią perskaitysi, užversi ir pamirši. Na, galbūt ir pamirši, bet beskaitant tikrai stabtelėsi ir pagalvosi, ką autorė turėjo omeny. Pagrindinė mintis kiekvienoje novelėje yra paslėpta tarp eilučių.
![]() |
Foto: mano |
Na, rekomenduoju patiems perskaityti. Gera knyga.
Daugiau info apie knygą:
Autorius: Jurga Ivanauskaitė
Knygos pavadinimas: "Pakalnučių metai"
Puslapių skaičius: 170
Leidėjas: Tyto Alba
Išleidimo metai: 1985
Anotacija: "Pirmojoje Jurgos Ivanauskaitės knygoje "Pakalnučių metai" - jauno žmogaus pažiūros, gyvenimo būdas, kompleksai, vertybių krizė. Šia knyga pradėjusi literatūrinės kūrybos kelią, šiandien Jurga Ivanauskaitė, jau trylikos knygų autorė, skaitoma didžiosiomis Europos kalbomis."
Kaip gi be citatų!
1) 110psl. novelė "Regėjimai geltonoje šviesoje". "Užsimerkiau, kad galėčiau mėgautis ramybe, tvyrančia mumyse ir aplink mus. Pabandykite ir jūs dabar užsimerkti, užmiršti visus rūpesčius, praeitį, dabarį, ateitį, nugrimzti į palaimingą tylią ramybę, vėsų sidabrinį debesį vakariniame danguje. Aš žinau, kaip, metų metais bėgdami, jūs ilgitės šitos būsenos. Užsimerkite ir nusišypsokite tuštumai!"
2) 132psl. novelė "Labai nemalonus atsitikimas". "Aš jūsų labai prašau, kartą per mėnesį, per šešis mėnesius, metus leiskite man su jumis pabūti ir pasisemti šitos šilumos. Patikėkite, man reikia taip nedaug!Aš neprašau, kad apie mane galvotumėt, su manim būtumėt, kalbėtumėt. Man tereikia visai mažai - trupučio žmogiškos šilumos! Reikia žmogaus, apie kurį aš galėčiau galvoti, svajoti, kurio ilgėčiaus, kurį sapnuočiau, mylėčiau, garbinčiau, kurio geisčiau, kuriam kalbėčiau, rašyčiau laiškus, skirčiau viską viską, ką darau, kuriuo galėčiau tikėti. Nebijokite, jums neteks skaityti nė vieno mano laiško, klausytis mano kalbų, pabusti nuo mano meilės ir ilgesio skambėjimo. Jūs net nejausite, kad aš esu, nuolat galvoju apie jus, nevilties akimirką karotju jūsų vardą it maldą. Aš negaliu būti vienui viena! Norėjau, bandžiau, bet - negaliu!!! Kai būnu visiškai viena, jaučiuosi taip, lyg jau būčiau mirusi. Neatsiranda nė vieno, kuris patvirtintų, kad esu gyva, - balsas ėmė trūkčioti, ir ji čia nutoldavo, čia priartėdavo baisiai dažnais intervalais."
Tai tiek. Beje, nuotraukoje yra pavaizduotas knygų skirtukas, kurį parsivežiau iš pietų Ispanijos, Granados. Arabiški ornamentai man primena Alhambrą..O ten nuostabu!
Emilija.
Vilnius, Pilaitė, už lango - naktis, šlapia ir šalta. Bet magiška naktis, juk penktadienis..
Nuotaika: Depeche Mode Enjoy The Silence
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą