Novatorė, pakeisianti pasaulį

Waris Dirie! Waris Dirie! Modelis, padariusi karjerą mados pasaulyje ir parašiusi knygą apie moterų lytinių organų žalojimą, įkūrusi tam skirtą fondą, važinėjanti po pasaulį ir platinanti informaciją apie tai. Skaičiau jos knygą "Dykumų gėlė". Man laaaabai patiko. Lengvai, gretai persiskaitė, bet turinys buvo šokiruojantis. Mačiau ir filmą. Tiksliai nepamenu, ar patiko ar ne. Bet vistiek, knyga visada daug geriau :)
Taigi, o šį kartą apie jos paskutiniąją knygą - "Juoda moteris, balta šalis". Šioje knygoje ji rašo apie pastangas sukurti filmą "Dykumų gėlę", filosofuoja apie Afrikos likimą ir siūlo idėjas kaip pagerinti šios šalies likimą, taip pat, knygos pabaigoje, ji grįžta gyventi į Afriką, į savo šalį, įkuria ūkį, taip gerindama šalies ekonomiką suteikdama darbo vietas vietinėms moterims.
Waris Dirie žaviuosi. Ji labai stipri, tvirta moteris. Turinti tą tokį šaltą protą, blaivų mąstymą bei išmintį. Sugebėjusi išlikti savimi, kas benutiktų. Išsaugojusi savo gentainių papročius ir išsaugojusi instinktus, kaip išgyventi. O mūsų šiais laikais dauguma žmonių neišgyventų nė pusės paros gamtoje be civilizacijos pėdsakų.

Siurrealistiniai fragmentai

Prigriebiau a.a. Jurgos Ivanauskaitės debiutinę knygą "Pakalnučių metai" ir gana greitai perskaičiau. Tikėjaus romano. Apie hipius. Meilę. Tikėjimą. Hm. Bet tai buvo visai ne romanas. Bet bent kažkas panašaus į plataus mąstymo jaunus žmones, apie jų jausmus.
Knyga padalyta į 12 novelių. Nė viena neturi tęstinumo viena tarp kitos. Tai tiesiog siurrealistinės mažos istorijos, trapūs gyvenimo fragmentai, paguldyti ant popieriaus lapo. Kiekviena turi savo prasmę. Kiekviena istorija turi savo pasakojimo esmę. Tai nėra lengva knyga, kurią perskaitysi, užversi ir pamirši. Na, galbūt ir pamirši, bet beskaitant tikrai stabtelėsi ir pagalvosi, ką autorė turėjo omeny. Pagrindinė mintis kiekvienoje novelėje yra paslėpta tarp eilučių.

Foto: mano

Viena iš man patikusių novelių buvo "Diena, kurios nebuvo". Na, tikrai suvirpino širdelę ir privertė pagalvoti, juk gi taip ir būna gyvenime! O istorija yra apie tai, kad susitinka du žmogučiai, ir vienas iš jų nori dovanoti savo meilę antrajam, bet pastarasis nenori priimti. Ir jis savo atžagariu atsisakymu priimti dovaną sulaužo merginos sparnus. O sparnai simbolizuoja tikėjimą meile, tą lengvą skrydį į vaiskų dangų. Sparnai juk reikalingi pajusti meilę. Vaikinas sulaužo jos tikėjimą meile. Nes visada sparnus lengviau sulaužyti nei juos užauginti ir prižiūrėti, tiesa? Galop vaikinas yra suimamas išvežamas į kalėjimą. O mergina į ligoninę. Galėtų taip būti ir realybėje, nes fizinis kūno sužalojimas nėra toks skaudus kaip psichologinis. Kaip Depeche Mode dainoje: "Words like violence, break the silence.."
Na, rekomenduoju patiems perskaityti. Gera knyga.

Tora Tora Tora!

Sveiki,
šį kartą garsioji knyga (nežinau kuo ji tokia garsi, bet kituose bloguose ji yra minima, kad yra labai gera, ir būtent dėl šios knygos susižavėjo autore H. Wassmo) Herbjorg Wassmo "Tora. Namas su akla stiklo veranda. 1 dalis."
Iš tiesų, šia rašytoja susižavėjau nuo josios parašyta "Dinos knyga". Tai viena iš mano favoričių knyga. Ech, bet neskaičiau kitų Dinos dalių. Pirmoji geriausia. Nors, sakoma, kad pats įdomumas prasideda antroje ir trečioje dalyje. Skaičiau ir "Stiklinė pieno". Pastaroji sukrečianti. Sakyčiau, paauglėms būtų pravartu paskaityti kartu su"Heroinu". Bet tai tik mano nuomonė.

Foto: mano

 Taigi, knyga skaitėsi man sunkiai. Nors Wassmo man labai patinka, bet ši knyga sunkoka buvo. Pagrindinė herojė Tora - pavainikė, kuri gyvena su motina viename Norvegijos šiaurės miestelyje. Taip pat ji turi ir patėvį, kuris turi kažko grėsmingo aplinkiniams. O kaipgi - jis varo dviem frontais - ir su žmona, ir su įdukra. Suluošintas ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, bet kartu ir luošina kitus. Toros motina Ingrida buvo įsimylėjusi vokiečių kareivį, kuris per karą kariavo jos šalyje. Pastojo, ir nusprendė bėgti į Vokietiją kartu su mylimuoju į jo gimtinę. Bet vokietis pradanginamas saviškių arba svetimų, todėl Ingridai tenka grįžti atgal į savo šalį. Gimdyti. Būti gėdoje. Nuryti kartėlį. Ir kentėti.

Knygoje narpliojami Toros jausmai, pažinimai, baimės. Gyvenimiškos situacijos ir ekstremalūs įvykiai suvienodijami ir pateikiami taip, lyg būtų įprasti ir aprašoma, kaip jaučiasi Tora konkrečioje situacijoje.